nuoluba

núoluba sf. (1), nū́luba (ž.) (1) Krkl, Skd žr. nuolupa 1: Nuskusk bulbes ir núolubas supenėk kiaulėm Ėr. Nuvok stalą, nū́lubas vištoms atduok KlvrŽ. Kiaulėms nū́lubas išviriau Vkš.